Švėkšnos muziejaus eksponatai – tarsi gyventojai

Ar muziejus yra patrauklus lankytojams? Ar turėdami laisvo laiko aplankytumėte kokį nors muziejų? Ar esate buvę savo miesto ar miestelio muziejuje? Tokie ir daug kitų klausimų kyla muziejuje dirbantiems darbuotojams. Visi žinome, jog nuvykę į kokį nors miestą, dažniausiai jo istoriją ir unikalumą atskleis to miesto architektūra, žmonės ir muziejus. Švėkšnoje taip ir yra: vos tik atvykus, žadą atima nuostabi šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, dvaro parkas su vila „Genovaite“, miestelio centrinė dalis su išskirtinės architektūros sinagoga. Tomet jau galima praeivių paklausti, kur yra miestelio muziejus, ar yra toks? Kodėl reikia klausti? Priežastis paprasta – Švėkšnos muziejus neturi atskiro pastato ir glaudžiasi parke esančiame Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos pastato rūsyje. Galbūt, tokia vieta suteikia muziejui dar daugiau autentiškumo ir paslapties, istoriškai sujungia dabartį su tarpukario švėkšniškių planais Švėkšnos muziejų steigti progimnazijos patalpose.

Truputis Švėkšnos muziejaus istorijos

Tam reikėtų nusikelti į tarpukario Lietuvos laikotarpį: 1921 m. Švėkšnos pradinių klasių mokytojai jau kėlė muziejaus steigimo klausimą. Mokytojas Antanas Klumbys patarė rinkti eksponatus steigiamam muziejui Švėkšnos progimnazijoje. Nutarta prašyti, kad grafas Jurgis Pliateris perduotų muziejui seną lietuvių kalbos gramatiką, deja, neradus muziejui patalpų, sumanymas liko neįgyvendintas.

Kiek vėliau, 1937 m., gimnazijoje buvo įrengtas nedidelis „muziejėlis“. Tai buvo viena įstiklinta vitrina, skirta eksponuoti senovinėms monetoms, archeologiniams radiniams bei kitokioms senienoms. Gaila, bet nemaža dalis eksponatų per karą dingo, o keli eksponatai pateko į vėliau įrengtą Švėkšnos muziejų.

Pokario metais mokytojas lituanistas Jonas Vytautas Rupšys nemažai nuveikė kraštotyros srityje: 1957 m. surengė daug ekspedicijų Švėkšnos apylinkėse, surinko daug archeologinių eksponatų, darbo įrankių. Muziejuje saugomi J. V. Rupšio ekspedicijų aprašymai, kuriuos 2016 m. muziejui perdavė jo dukros Elena Rupšytė ir Marija Rupšytė-Zdanienė.

1969 metais, artėjant mokyklos 50-mečio jubiliejui, muziejaus įrengimu ėmėsi rūpintis mokytojas Petras Čeliauskas. Biblioteka buvo perkelta į vilos patalpas, o namelio, esančio parke, trys kambariai atiduoti muziejui ir jis pradėjo veiklą. Po kelerių metų, dėl prastos pastato būklės, jį teko uždaryti. Vėliau, mokyklos direktorės Onos Pintverienės rūpesčiu, pastatas buvo remontuojamas: sutvarkytas stogas, pagamintos vitrinos, įrengti keturi kambariai ekspozicijoms.

1993 m. Švėkšnos vidurinės mokyklos muziejus tapo Šilutės muziejaus filialu. Nuo 2005 m. veikia naujose patalpose – Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos rūsyje. Dalis muziejuje esančių eksponatų priklausė Švėkšnos dvarui. Čia gausus senosios raštijos palikimas. Vienas vertingiausių leidinių – XVII a. Lietuvos Statutas. Dalis jo yra suskaitmeninta ir galima pavartyti interaktyvaus stalo pagalba. Seniausias raštijos eksponatas – Stanislovo Kęsgailos, Mykolo sūnaus, DLK stalininko pergamentas, surašytas Vilniuje 1546 m. rusėnų kalba. 2015 m. Švėkšnos muziejus vykdė projektą, kurio dėka buvo atliktas šio dokumento vertimas į lietuvių kalbą (vert. Tatjana Timčenko).

Kultūra – žmogaus veidrodis

Muziejuje kasmet įgyvendinami skirtingo pobūdžio projektai, kurių tikslas – pritraukti daugiau lanytojų į muziejų bei miestelį, šviesti vietos bendruomenę, stiprinti tarpusavio ryšį ir puoselėti tradicijas. Reikia nepamiršti ir vienos pagrindinių muziejaus funkcijų – saugoti ir kaupti eksponatus ateities kartoms. Vien 2016 m. Švėkšnos muziejui buvo padovanoti 350 eksponatai, iš kurių 54 nukeliavo į pagrindinį fondą, 296 į pagalbinį. Vieną  įpatingą eksponatą – kėdę su grafų Pliaterių herbu muziejus įsigijo už specialiasias lėšas, kurios buvo uždirbtos per 2016 m. pirmą pusmetį. Palyginimui 1997-2003 metais muziejui buvo padovanota 212 eksponatų. Statistika negailestinga ir ji nereiškia, kad žmonės tik dabar pradėjo dovanoti eksponatus. Priešingai, anksčiau žmonės gausiau turtino muziejų fondus…

Muziejuje veikla neapsiriboja vien tik eksponatų saugojimu. Čia nuolat vyksta renginiai, parodų atidarymai, edukaciniai užsiėmimai, integruotos pamokos, vedamos ekskursijos. Muziejus visiems atviras ir visada laukia žmonių, besidominčių krašto istorija. O ypač tų, kurie turi ką papasakoti ar parodyti. 2016 m. Švėkšnos muziejus sulaukė lankytojų ne tik iš Lietuvos, bet ir JAV, Kanados, Italijos, Ukrainos, Vokietijos, Pietų Afrikos Respublikos ir kitų šalių.

Švėkšnos muziejus yra unikalus. Nuostabu, kai toks mažas miestelis sugeba išsaugoti savo istoriją, turi ką parodyti atvykstantiems. Švėkšnos muziejus nėra vien tik gimnazijos rūsyje įrengtos patalpos su daiktais. Eksponatai – tarsi gyventojai: jie visi atkeliauja skirtingais keliais, su skirtingomis istorijomis ir visi yra brangūs. Ir jau ne tik miestelyje sklando juokas, kad muziejuje dirba muziejininkė, meška ir grafienė.

Taigi, Švėkšnos muziejaus kolektyvas – muziejininkė, meška ir grafienė – linki Jums gražių artėjančių švenčių, ragina išlaikyti tradicijas ir papročius bei ateinančiais 2017-ais metais aplankyti muziejų, įsikūrusį istorinių Švėkšnos „Saulės“ gimnazijų rūmuose.

01 02 03 04

Be the first to comment on "Švėkšnos muziejaus eksponatai – tarsi gyventojai"

Leave a comment

Your email address will not be published.


*