Vasario mėnesio skaitiniai

Jau pradėjome gyventi pavasario ritmu. Senoliai pagal pirmąsias kovo vienas bandydavo prognozuoti, koks oras bus ateinančiais metų laikais. Pirmoji diena turėjo atspindėti pavasarį ir jo orus, antroji – buvo vasara, o kovo trečioji lyg ir pranašaudavo rudens būklę. Seniau gamtos sąlygos buvo labai svarbu, nes orai nulemdavo aruodų pilnumą, kas iš esmės būdavo gerovės reikalas. Dabar šie spėjimai tapo tik gražiu užsiėmimu.

O šiaip spėjimai – labai nedėkingas reikalas. Žinoma, ne visiems. Šiais metais orų prognoze ypač turėtų susidomėti Šilutės rajono verslininkai, kurių įmonės bus apmokestintos „lietaus“ mokesčiu. Ypač tie, kurių lietaus nuotėkos jų įmonėse ar prie jų patenka į UAB „Šilutės vandenis“ administruojamus lietaus kanalizacijos tinklus. Reikės domėtis orais, juos prognozuoti, ar net, kaip senovėje, aukoti ką dievams, kad to lietaus nebūtų. Nes nuo kritulių – lietaus ir sniego – kiekio tiesiogiai priklauso, kiek verslui teks už jį mokėti. Aiškumo daug nėra, nes Aplinkos ministerijos nustatytoje skaičiavimo formulėje nustatyta, kad vienas jos dėmuo – kritulių kiekis tam tikru laiku. Jis bus imamas pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis. Šiaip ne vienas yra pastebėjęs, kad Verdainėje gali pliaupti liūtis, o senojoje Šilutės turgaus aikštėje būna tik gražiai apsiniaukę ar iš vis saulutė pro debesis šypsotis. Verdainėje tą mėnesį daugiau mokės? Ar visi vienodai?

Dar galima būtų pridurti, kad šitas naujas mokestis, kaip kad ir ant visų galvų lyjantis lietus, neužilgo turėtų būti pradėtas skaičiuoti ir Šilutės namams. Pradžioje individualiems, vėliau ir daugiabučiams. Su individualiais namais viskas paprasčiau – pinigai bus aiškūs pagal jų turimą teritorijos dydį, stogo paviršių. Tad miestiečiai nusiteikite. Su daugiabučiais valdžiai kebliau – kol kas nėra tokiems namams oficialiai priskirtos teritorijos. Tačiau netrukus, patikėkite, bus rasta išeitis ir aukoti dievams, kad kuo mažiau lytų ar snigtų, galės ir daugiabučių gyventojai – ir jiems mokestis „pareis“.

Ir dar šis tas apie šį mokestį ir kilusią abejonę. Buvo rašyta, kad po diskusijų su verslu, pokalbių bei ginčų, Šilutės rajono taryba vasarį sumažino šį mokestį nuo 28 iki 17 eurocentų už kubinį metrą. O juk skaičiavimo formulė – valstybės nustatyta. Patys tarybos nariai (politinės daugumos) stebėjosi, kodėl skiriasi savivaldybės tarybų nustatytas šis mokestis: Panevėžyje jis 9 euro centai už kubinį metrą, Alytuje – 20, Mažeikiuose – 18, o Šilutėje buvo 28 euro centai. Ir staiga opt – mokestis iš naujo paskaičiuojamas ir belieka tik 17 centų – mažėjimas 40 procentų. Ne 5, ne 10 % dėl galimos skaičiavimo paklaidos, o mažėjimas kone per pusę. Kyla klausimas – tai ar nemokėjo „Šilutės vandenys“ skaičiuoti? Ar skaičiavo ryškiai „į savo pusę“? Prisiminkim – formulė valstybėje viena. Tai ir mokesčio dydis lyg ir turėtų būti panašus. O gal lėmė ir turėjo įtakos tai, kad mūsų kraštas, kaip kad seniau Šilutės valdžia mėgdavo girtis, „kur vanduo ir žmonės kuria gyvenimą“…

Dabar apie abejonę. Susitikęs paskutinę vasario dieną su žiniasklaidos atstovais Šilutės meras sakė, kad mokesčio dydį pavyko sumažinti, nes Administracijos direktorius perskaičiavo ir tai leido jį sumažinti. Taigi abejonė – o ar teisingai, tokiu atveju, yra suskaičiuota geriamo vandens ir nuotėkų kaina Šilutėje? Gal gali kas taip pat iš naujo paskaičiuoti? Abejonių kirba ir daugiau, bet apie tai jau kitą kartą.

Tačiau ir pasidžiaugti lyg ir galėtumėm, nes Šilutėje pradėti darbai randa atgarsį kaimynuose. Taip praėjusią savaitę Priekulėje buvo surengtas Užgavėnių šiupinio virimo čempionatas, kaip kad ir žuvienių virimas pamaryje pas mus. Pagal Mažosios Lietuvos krašto tradicijas – tai buvo pagrindinis žiemos pabaigos šventės patiekalas. Šią šventę surengė Mažąją kultūros sostine tapę kaimynai priekuliškiai. Pasivaržyti pasikvietė visų Mažųjų kultūros sostinių atstovus – suvažiavo iš tolimiausių Lietuvos vietų. Daugelis miestelių atstovų džiaugėsi garbinga joms tekusia Kultūros sostinių (kad ir mažųjų) našta. Ją visais atvejais su Lietuvos miesteliais daugiau ar mažiau dalinasi Savivaldybių valdžia. O apie praėjusių metų Mažųjų kultūros sostinių rezultatus susirinkę bendruomenių atstovai kalbėjo vasario mėnesį suvažiavę į Naisius. Ten praėjusių metų Juknaičių Mažosios kultūros sostinės atstovai perdavė liūdną savo patirtį – Šilutės rajono valdžia ne tik kad nepadėjo, bet ir jokio dėmesio nerodė. Kaip sakė Naisiuose sostinių vėliavas perimti atvažiavę kitų sostinių atstovai – tai nuskambėjo labai liūnai ir negražiai. Apie dėmesio kultūrai neskiriančią Šilutės savivaldybę išgirdo ir Ramūnas Karbauskis, Mažųjų kultūros sostinių iniciatorius. Tad viena žinia Seimo daugumos vadovą apie Šilutę pasiekė labai ne kokia. O tokių žinių žinomas kultūros mecenatas gali išgirsti ir daugiau…

Tačiau yra savivaldybėje ne tik abejones bei nuostabą keliančių dalykų. Štai Šilutės meno mokyklos auklėtinis Kasparas Mikužis stebina savo muzikiniu grojimu, kuris sulaukia aukščiausių specialistų įvertinimų. Netrukus jaunais pianistas už pasiekimus bus pagerbtas Lietuvos Prezidentės. O prieš tai vasario 20 dieną jis koncertavo Jungtinių Tautų būstinėje Ženevoje. Po to rengėsi dalyvauti pianistų konkurse Diuseldorfe bei koncertams Vienos konservatorijoje bei Amsterdame. Tai liudija jo aukštą pasirengimo lygį. AB „Šilutės baldai“ vasario 16-tosios proga padarė vaikų darželiams dovaną. Už originalumą ji buvo pagerbta Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės. Rusniškiai toliau tęsė Nepriklausomybės dienos minėjimą ant užšalusių Nemuno pievų: gamtoje ant ledo pasidžiaugti valstybės diena susirinko daugybė žmonių – ir ne tik rusniškių. Šį Rusnės bendruomenės sumanymą, prieš keletą metų Prezidentės taip pat už originalumą įvertintą, žmonės labai pamėgo. Ir tai toli gražu ne viskas, kas mūsuose per praėjusį mėnesį džiugino, stebino ar nutiko. Su pavasariu!