Liepos mėnesio skaitiniai

Taip išsiilgta šiluma, net ir pradedant įpusėti vasarai, vis aplenkia mūsų šalį. O taip jos norisi… Iš kitos pusės, kai išgirsti, kad kažkur Europoje tuo pat metu žmonės nuo karščio alpsta, kad džiūsta upės, baigia išdegti žaluma, pradedi suprasti, kad gal ir ne taip jau blogai pas mus ir be tokio karščio.  

Suprantama, toks oras tiesiogiai veikia ir žmonių gyvenimą: viskas lyg ir vangiau sukasi. Gal dėl to ir nepavyko, kaip buvo tikėtasi, kai kurias visuomenines organizacijas vienijančiai „Šilutės bendruomenės namų“ asociacijai susitarti su Šilutės rajono valdžia dėl buvusio muziejaus pastato perdavimo. Per mėnesį nepasiektas joks rezultatas. Susitarimas galimas, kai abi pusės to nori – belieka tuomet tik kampus nušlifuoti. Kad iš vienos pusės – Šilutės miesto bendruomenės toks noras susitarti yra, girdėjome ne kartą. Tuo tarpu taip pat esame girdėję, kad valdžia, greičiausiai, nenorėdama turėti su juo rūpesčių, rengiasi paprasčiausiai eiti lengviausiu keliu – parduoti jį. O čia kažkokie ten žmonės turi ambicijas jį sutvarkyti ir bendrai naudotis juo. O gal stipriosios pusės nenoras tartis yra ir dėl nepaprastai patrauklaus objekto pačiame miesto centre – nors pastatas ir saugoma kultūros vertybė, bet yra nemažas sklypas prie jo. O kas gali paneigti, kaip sakoma, kad už šio objekto įtraukimą į privatizacijos sąrašą, niekas neslypi… Tuomet belieka tuos visuomenininkus tiesiog įveikti. Valdžiai, keliant įpareigojimo sutvarkyti pastatą sąlygas, tai nesunku pasiekti. Tokių reikalavimų taip pat jau girdėjome. Iš kitos pusės, ar tiems bendruomenės namams atstovaujantis ir daugelio šilutiškių vardu kalbantis žmogus yra tas, kuris diplomatiškai galėtų vesti derybas su valdžia? Ir dar: argi galimi tik dabar visuomenėje aptariami du variantai – parduoti arba perduoti visuomeninėms organizacijoms? Ir vis pasigirsta argumentas, kad sutvarkyti buvusio arklių pirklio pasatą nesurandama (ar tikrai ieškoma?) galimybių. O jau justi galima, kad ir su H.Šojaus dvaro remonto darbais valdžia jau pakankamai nuvargo…

Tačiau yra pavyzdžių, kaip ir ne tokie darbai yra padaromi – net keliai nauji tiesiami suradus investuotojus. Tuo tarpu paskutiniame Savivaldybės tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas kuriuo maksimaliu 3 procentų tarifu buvo apmokestinti investuotojai. Kažkaip neteko girdėti, kaip rajono valdžia siūlo palankias sąlygas kurtis Šilutės rajone, bet žinią jau pasiuntė labai aiškią – atėjus pas mus būsite apmokestinti.

Be visa ko, kilo abejonės, ar rajono valdžia valdo situaciją kilo po to, kai nesenai buvo išasfaltuota keleto kilometrų žvyrkelio atkarpa į Petrelių kaimą, kur šiaip jau judėjimas nedidelis, o ir tas vietinis. Tuo tarpu labai prastos būklės keliui į Mingės kaimą, kuris yra vienas iš didesnių Šilutės rajono traukos centrų, jau daugelį metų niekaip vis nerandama lėšų tvarkymui. Be nepatogumo juo važiuojant vasarą, žiemą iš vis jis nepravažiuojamas. Kažkas čia kažkur nesusieina…

Paskutiniame Šilutės tarybos posėdyje, politinė opozicija paskelbė apie pasikeitimą – opozicijai vadovavusi politikė atsistatydina iš pirmininkės pareigų. Šiaip jau žingsnis garbingas, nes ji buvo pripažinta sumaišius privačius ir viešuosius interesus. Tai faktas, nors tiesioginės (privačios, kaip sakoma) naudos neturėjo jokios. Skirtingai nei prieš kurį laiką taip pat interesus sumaišęs ir jau tiesioginės naudos turėję aukštas savivaldybės vadovas – jis ir toliau eina pareigas, šventai nemanydamas ką padaręs ne taip.

Kad sprendžia savo vidaus reikalus politinė opozicija, žinoma, gražu. Bet liūdna, be galo giliai liūdna, nes opozicijos, be pareiškimų, klausimų ar paklausimų Tarybos posėdžių metu, tiesiog rajone nesigirdi ir nesimato. Tik pavadinimas toks yra. Suprantama, politinė mažuma ir yra mažuma, tačiau ar visos galimybės buvo išnaudotos? Kur jų viešai ir garsiai išsakytų požiūrių, aktualiais rajono klausimais ar priimtais tarybos sprendimais, paketas? Per pusė šio kadencijos metų jis galėjo būti ne ką plonesnis, nei Šilutės miesto istorija nuo jos įkūrimo 1511 metais. Mokyti, žinoma, sėdint prie rašomojo stalo bepiga, bet vis paklausti norisi: o kodėl jūs nepadėjote, netarpininkavote visuomenininkams, siekiantiems perimti buvusį muziejaus pastatą? Gal būtų lengviau jiems. Gal iš tiesų valdžia teisi, nenorėdama jo perduoti. Tad bent jau dabar, koks Šilutės žmonėms skirtumas, kas vadovaus Tarybos politinei opozicijai, jei nieko apčiuopiamo nedaroma, nes tai labai primena žaidimą „savo smėlio dėžėje“.

Belieka baigiant pasakyti, kad šilumos ar net karščio trūksta ne tik gamtoje, bet ir politiniame rajono gyvenime. Gal sulauksime, nes ir vasara vis tik dar tik įpusėja…

Be the first to comment on "Liepos mėnesio skaitiniai"

Leave a comment

Your email address will not be published.


*