Šiomis dienomis važiuojantieji į Ventę turi būti pasiruošę mašalų antplūdžiui: jie pasirodė atšilus oru. O ir po keletos lietingų dienų esanti drėgmė yra palanki aplinkybė gausiems šių vabzdžių būriams daugintis.
Ypač pasiruošti turi ketinantys į Ventę važiuoti dviračiais: mašalai gali trukdyti matomumą, nes reikia gerokai prisimerkti, jog vabzdžiai nepatektų į akis. Guodžia tik viena aplinkybė – nors jie ir panašūs į uodus, tačiau nekanda.
Ventė gegužės 18 dieną.
Kaip sakė Nemuno deltos regioninio parko ekologas Robertas Kubilius, iš ties palankios susidarė sąlygos šiems vabzdžiams Ventėje: netrūksta šilumos, drėgmės. O ir vėjo, kuris nupūstu šiuos trumpai gyvenančius vabzdžius – kol kas nėra. Tad šie šiaip jau trumpai gyvenantys vabzdžiai ir skraido Ventėje netoli Kuršių marių pakrantės.
R.Kubilius sakė, kad šiais metais dar jų netyrinėjo, tačiau mano, kad tai tos pačios ar labai panašios rūšies vabzdžiai, kuriuos šiuo metu Nemuno aukštupyje ruošiasi naikinti pilant į vandenį specialius preparatus. Pas mus vanduo šiltesnis, todėl iš Kuršių marių vandenyje esančių lervų, kas yra vienas iš žuvų maitinimosi šaltinių, jie pas mus išsirito anksčiau.
Jų gyvenimas trumpalaikis, tad netrukus jų turėtų ir nebelikti. Tačiau esant palankioms sąlygos, naujas jų būrys gali atsirasti ir vasarą ar net rudenį.
Ventės rage niekada nemačiau mašalų, nors čia gyvenu daugiau kaip 30 metų. Čia uodai trukliai.
Manau, šių laikų vadinamiesiems ekologams nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose nepakentų praeiti bendrus taikomosios ar sistematinės zoologijos kursus klasikiniuose universitetuose (Vilniaus GMF), gal tuomet išmoktų skirti mašalus (f. Simuliidae)nuo uodų trūklių (Chironomus balatonicus L.) ir neskleistų netikslios informacijos. O taip neretai pasitaiko.