Pažintis su „ugninio Elioto“ keliu  (papildyta)

Šiuo vardu XX a. pirmoje pusėje buvo vadintas siauruoju geležinkeliu važiuojantis traukinukas. Jo linija nuo Smalininkų iki Pagėgių geležinkelio stoties buvo atidaryta 1902 metų rugpjūčio 12 dieną. Pagrindine paskirtis – užtikrinti prekių bei keleivių judėjimą šiauriau Nemuno išsidėsčiusiems miesteliams ir kaimams, taip mažinant jų atskirtį.

Šiandien šį siaurąjį geležinkelį dar gali priminti išlikusi tik viena išraiškinga buvusio geležinkelio stotis, du apgriuvę tiltai bei daugelyje vietų neblogai matomas siauruko pylimas. Visą tai vykdydama vieną iš savivaldybės projektų ištyrinėjo muziejininkė, Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė. Šiandien, atvykusieji į Pagėgių krašto turizmo informacijos centrą Vilkyčiuose, gali patekti į simbolinį siaurojo geležinkelio traukio vagoną. O jame šio centro darbuotojai papasakos apie šią savitą susisiekimo priemonę. Čia yra senasis žemėlapis, su jame parodyta siaurojo geležinkelio linija, su jo stotimis bei kitais XX a. pirmoje pusėje svarbiais šio krašto objektais. Be to, įvairių šiuolaikinių technologijų pagalba, šiame informaciniame centre ekrane galima pamatyti daugelį išlikusio siaurojo geležinkelio vietų.

Apie jau beveik nežinomą siauruką daugiau sužinoti panorę Šilutės kraštotyros draugijos nariai praėjusios savaitės pabaigoje išsiruošė į pažintinę ekskursiją. O papasakoti apie jį paprašė savo narę, siauruką tyrinėjusią, jo kone visu likusiu pylimu parėjusią L.Burzdžiuvienę.

Pažintis su siauruku prasidėjo Vilkyškiuose, turizmo informacijos centre. L.Burzdžiuvienė papasakojo, kaip ir kodėl šis ne ypatingai daug sąnaudų reikalaujantis geležinkelis buvo pastatytas. Jis buvo nutiestas palei buvusį senąjį pašto kelią, kuris ėjo pro daugybę šiaurinėje dalyje esančių kaimų. Juo link Pagėgių – tuometinio centro – važiavo ir gyventojai, buvo vežami ir kroviniai. Jie Pagėgiuose būdavo pakraunami į didžiojo geležinkelio vagonus, kuriais jų prekės patekdavo tolyn į Rytprūsius. Pasirodo, kad 58 kilometrų atstumą nuo Smalininkų iki Pagėgių, važiuodamas 25 kilometrų per valandą greičiu, šis garvežio traukiamas „geležinis Eliotas“ įveikdavo per dvi su puse valandos. Vėliau, įtaisius benzininį variklį, greitis padidėjo iki 32 kilometrų per valandą. Siaurukas egzistavo iki 1944 metų spalio 7 dienos.

Pažintį su išlikusiais šio siauruko elementais kraštotyrininkais, išklausę pasakojimo, tęsėsi Smalininkuose. Čia išlikęs buvęs ir beveik nepakeistas siauruko stoties pastatas. Traukinukas nuvažiuodavo ne tik iki jo, bet ir iki Smalininkų uosto – čia ne tik paimdavo Nemunu atplukdytų krovinius, bet, esant būtinybei, būdavo ir remontuojamas. Šiame miestelyje pakankamai ryškiai išlikęs geležinkelio pylimas iki uosto, kuriuo ėjo bėgiai.

Šiaip pylimas daugelyje vietų išlikęs ir daugelyje buvusios šios linijos atkarpų. Vienur juo ir dabar įrengtas kelias, kitur jis tiesiog eina mišku. Tačiau beveik nelikę jo laukuose, kur buvo nukastas, kad netrukdytų žemdirbystei. Vedami L.Burzdžiuvienės, šilutiškiai kraštotyrininkai Pagėgių link važiavo šalia šio pylimo.

Įdomus buvo sustojimas Viešvilėje. Čia yra išlikę vieno siauruko tiltų griuvėsiai. Taip pat čia išlikusios buvusios jo krovinių stoties liekanos. Jos apleistos, bet gana neblogo stovio. O buvusiu pylimu, jį kiek pastiprinant, naujai tiesiamas dviračių takas iš Viešvilės į miestelio kapines. Tai buvo didžiausią įspūdį palikę siauruko objektai.

Kelionę kraštotyrininkai baigė prie Pagėgių geležinkelio stoties, kur baigėsi ir buvusio siauruko linija. Tuo pačiu tai buvo pažintis ir su prie stoties pasodintu ąžuolu, kuris buvo skirtas Atlanto vandenyną perskridusiam Alfonsui Vaitkui atminti. Kelionės metu kraštotyrininkai sužinojo daug nežinomų dalykų bei dar kartą pasigrožėjo savo kraštu.

Siūlome iš šio krašto kilusio vokiečių rašytojo Pauliaus Broko (Paul Brock) pluoštelį atsiminimų iš kelionės siauruoju geležinkeliu. 

Siaurasis geležinkelis Smalininkai – Pagėgiai

Be the first to comment on "Pažintis su „ugninio Elioto“ keliu"

Leave a comment

Your email address will not be published.


*