Pėsčiųjų žygis su Vydūno vardu

Iš ankstyvo ryto į Šakviečio bendruomenės (Tauragės raj.) kiemą suko mašinos su šeimomis, su gamtos išsiilgusiais kraštiečiais ir vietos gyventojais. Mokyklinis autobusas atvežė Lomių pagrindinės mokyklos bei to paties pavadinimo kaimo bendruomenės narių – gamtos mylėtojų komandą. Tikslas gana svarbus ir kruopščiai iš anksto suplanuotas. Mat 2018–ieji Lietuvoje paskelbti filosofo, dramaturgo, rašytojo, sveikos gyvensenos propaguotojo Vydūno metais. Neseniai Tauragėje įvykusi mokslinė konferencija, skirta šio didžio žmogaus garbei, paskatino labiau susidomėti, semtis sveikatos iš gamtos, sportuoti, o kartu ir geriau pažinti aplinką, kurioje gyvename.

Pati žygio pradžia nuteikė rimtam darbui. Gidas, šiame krašte gimęs ir užaugęs, dar vaikystėje išvaikščiojęs ir pažinęs šio krašto kampelius, Vidas Riepšas supažindino žygeivius su numatyta programa, trumpai supažindino su V. Storosto – Vydūno biografija. Lomių pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Neringa Orentienė priminė vydūniškąją kvėpavimo metodiką, pasidalino mintimis apie filosofo ir rašytojo propaguotą vegetarizmą, sveiką gyvenseną, fizinį aktyvumą.

Žygis prasideda. Saulės nušviestais pavasariniais keliukais sukame prie buvusio senojo Šakviečio dvaro. Gidas Vidas trumpai pasakoja dvaro istoriją. Priekyje nešama trispalvė vėliava vietos gyventojams leidžia suprasti, kad keturios dešimtys žygio dalyvių žengia su patriotiniais tikslais.

Trumpi sustojimai ties kiekvienu objektu žygio dalyviams leido pajusti šio seno ir paslaptingo krašto istorijos pulsą. Kruopščiai žygiui pasiruošęs gidas Vidas stebino žiniomis, legendos ir padavimai, girdėti iš čia gyvenusių protėvių lūpų, keitė vienas kitą.

Per pievas, miškelius ir raistus keliauta po senąjį Graužų kaimą, kuris rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėtas 1562 metais sudarytame Karšuvos valsčiaus inventoriuje. Nemažas kaimas turėjo ir savo kapines. Šiandien kapinės gana sunykusios, joms daug žalos padarė čia iškastas karjeras. Aptvarkytose kapinaitėse 2016 metų vasarą pastatyta žyma čia pokario metais žuvusiems ir palaidotiems Lietuvos partizanams. Vienas jų žinomas – Vladas Šniaukšta – Bijūnas. Kapinaitėse atgulę ir 1863 metais nukauti sukilėliai – čia vykę vietinių sukilėlių  susirėmimai su caro kariuomene. Kapinaitėse ilgus metus buvo laidojami vietinių gyventojų protėviai.

Sunku viską ir apsakyti, kiek teko išgirsti ir pamatyti pėsčiomis nukeliavus daugiau kaip vienuolika kilometrų!

Didelį įspūdį paliko legendomis ir padavimais apipinta Stabinė, dunksanti Ringalių miško masyve. Vietiniai gyventojai ir šiandien šią paslaptingą vietovę vadina velnių sostine arba jų susibūrimų vieta. Stabinę tyrę archeologai yra pateikę  mokslines išvadas – Stabinėje buvusi senovės kulto vieta, romuva su didingu aukuru. Čia tyvuliavęs Stabo ežeras. Šioje vietovėje išlikusios penkios akmenų grupės, kurios pagonybės laikais buvusios apeigų dalimi. Visa tai rodo, kad šiose vietose žmonės gyveno dar  žilais pagonybės laikais.

Teko peržengti Girupio, Irtuonos, Žalpės upelius, žemyn varančius savo vandenis, akimis paglostyti storakamienius ąžuolus, egles ir pušis, menančias senovę.

Gurgėjo pavasarinio polaidžio upeliai su lietuviškai skambančiais maloniais pavadinimais – Girupis, Žalpė, Irtuona nešdami savo pavasarinius vandenis į didžiąsias upes.

Grįždami atgal neskubėdami užsukame į Šakviečio kapinaites, dunksančias prie kryžkelės Tauragės – Šilalės kelio. Jose buvo laidojama nuo 1858–ųjų metų.  Kapinaitėse, lyg mažutė bažnytėlė, stovi kaimo gyventojų prižiūrima medinė koplytėlė. Skaitome lenkų kalba užrašus ant senų  išlikusių metalinių kryžių įskaitome lenkų kalba ir lietuvių kalbomis. Ant vieno jų užrašas: „sukalbiet po 3 Amžinatilsi“. Prašymą išpildome.

Pasisėmę sveikatos, kiek pavargę sugrįžtame į Šakviečio bendruomenės centrą, o čia iš tolo kvepia vietos šeimininkių išvirtas šiupinys!

Apibendriname žygį, visiems dalyvavusiems įteikiamos padėkos su Vydūno vardu. Ne veltui keliauta! Daug sužinota, pamatyta. Diena, praleista su Vydūno priesakais apie fizinį aktyvumą, nulemiantį sveiką gyvenseną. Kartu iš arčiau pažintas dar vienas gimtinės kampelis!

Nuotraukų autorė – Asta Andrulienė

2 Comments on "Pėsčiųjų žygis su Vydūno vardu"

  1. Žygis buvo labai įdomus ir naudingas. Tiesa, pavargome, bet taip ir turėjo būti, nes išėjome sportuoti, pasisemti jėgų ir žinių. Padėka Šakviečio bendruomenei ir gidui Vidui už atidžiai sudarytą maršrutą. Vydūno vardas įpareigoja sveikai gyventi įveikiant sunkumus…

  2. Žygio dalyvis | 2018-04-09 at 21:18 |

    Super žygis, super įžymios vietovės, super gidas,super oras, super šiupinys, nu vienu žodžiu viskas super….Daugiau tokių žygių

Leave a comment

Your email address will not be published.


*