Bokštas Rusnėje – graži idėja su daugybe nežinomųjų  

Šilutės rajono savivaldybėje suskubta pradėti vykdyti naują sumanymą – Rusnėje  pastatyti beveik 30 metrų aukščio apžvalgos bokštą. Šis projektas netikėtai atsirado dėl to, kad Aplinkos ministerija galėtų skirti apie 400 tūkstančių eurų jo statybai.

Tačiau iškilo esminis klausimas: o kur tą bokštą Rusnėje pastatyti? Valdžios manymu, jis galėtų atsirasti šalia Uostadvario švyturio. Rusnės bendruomenė „mato“ jį Rusnės salos pabaigoje, už 2,6 km nuo Uostadvario švyturio, šalia Atmatos upės. Ši vieta būtų bemaž greta navigacinio ženklo – švyturio upėje, žyminčio Atmatos upės pabaigą bei Kuršių marių pradžią.

Nors pasitarimai dėl idėjos bei vietos jau vyko ne kartą, tačiau šiandien į šią diskusiją Šilutės rajono valdžia pakvietė ir žiniasklaidos bei visuomenės atstovus.

Architektūros studentų parengtos vizijos liudija, valdžios norą šį bokštą statyti šalia Uostadvario švyturio. Tačiau Rusnės bendruomenė su šiuo sumanymu nesutinka. Anot rusniškių, bokštą įrengus ties Atmatos upės pabaiga, Rusnėje atsirastų naujas traukos taškas, be to, nesidubliuotų su Uostadvario švyturiu, kuris jau seniai vilioja gamtos mylėtojus.

ICOMOS narys (Tarptautinė paminklų ir paveldo vietovių taryba), kultūros paveldo ekspertas, rusniškis Kęstutis Demereckas parengė nedidelę „galimybių studiją“, kurioje išdėstyti argumentai, kodėl šis lankytinas objektas turėtų būti būtent salos pabaigoje. Išanalizavęs istorinę medžiagą bei esamą situaciją toje vietoje, K. Demereckas pastebėjo, kad būtent Rusnės sala Europoje yra unikali tuo, jog per stebėjimo laikotarpį nuo 1877 metų ji didėja, o ne įsilieja į žemyną kaip kitose kraštuose. Todėl K. Demereckas siūlo, kad tai būtų galima pažymėti pažintiniuose stenduose einant iki būsimos apžvalgos aikštelės. Taip atvykusiems į Rusnę turistams atsirastų galimybė pažinti krašto geografiją bei istoriją, taip pat pamatyti, kaip per palyginti neilgą laiką keitėsi salos dydis. Rusniškis Atmatos upės pabaigoje pastatytą apžvalgos bokštą, su jame esančia informacija, sąlygiškai vadina Rusnės salos salometru, kuris būtų vienintelis tokio pobūdžio turistinis–informacinis statinys Lietuvoje. Jis taip pat pastebi, kad šią vietą tokiu būdu padarius lankomą žmonių, atsirastų realus priėjimas prie Kuršių marių, mat iki šiol jokio priėjimo pakrantėje gyvenantys rusniškiai neturi.

Tačiau tai gražu teoriškai, nes tuos 2 km 600 m nuo švyturio iki apžvalgos bokšto reikėtų įveikti pėsčiomis – automobilių kelio iki galimos vietos nėra. Šiame pasitarime dalyvavusi Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė sakė, kad jos skaičiavimu, neskubant iki šios vietos galima nueiti per pusvalandį. Pasitarime dalyvavęs Rusnės bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininkas Raimondas Plikšnys kalbėjo, kad jo žiniomis, jei pavyks parengti visą tai patraukliai, Aplinkos ministerija galėtų padėti įrengti ne tik patį apžvalgos bokštą, bet ir su juo susijusią infrastruktūrą. Jis sakė, kad dabar kuo greičiau reikia susitarti dėl galimos vietos, suformuluoti patrauklius pasiūlymus ir tik tada tikėti finansinės pagalbos.

Tačiau daugiausiai diskusijų kilo dėl to, ar šioje vietoje pagal dabar galiojančius teisės aktus išvis galima tokį apžvalgos bokštą statyti. Anot pasitarimo dalyvių, tokia galimybė gali būti, nes prieš keliolika metų greta yra susiformavusi sala, nepatenkanti į smarkiai reglamentuotų teritorijų sąrašą. Tačiau be paties bokšto reikėtų įrengti ir patekimą į ją. Pasitarimo pabaigoje imta svartyti, kas sudaro didžiausias kliūtis tokio apžvalgos bokšto atsiradimui. Pasirodo, kad didžiausias kliuvinys – galiojantys teisės aktai, kurie labai aiškiai ir tiksliai reglamentuoja naujų objektų statybas saugomose teritorijose. Panašu, kad šio susibūrimo dalyviams tai nedaug terūpėjo.

Nuotraukoje:
Apžvalgos bokštą rusniškiai norėtų matyti greta navigacinio švyturio Atmatos upės pabaigoje.