Apie vykstantį informacinį karą iš pirmų lūpų

Vakar Šilutės savivaldybės administracijos didžiojoje salėje buvo kalbama apie informacinį karą, kurį su Lietuva, Pabaltiju bei visu pasauliu kariauja Rusijos federacija. Apie tai plačiai pasakojo Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyriausioji specialistė Auksė Usienė. Šiame pokalbyje taip pat dalyvavo Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Aristidas Gerasimavičius bei KASP Šilutės 305 lengvos pėstininkų kuopos vadas savanorių vyr. leitenantas Eugenijus Andriulionis. Salėje šiuolaikinę ginkluotę pertraukos metu demonstravo kariai savanoriai.

Susipažinti su jau senokai vykstančiu informaciniu karu buvo pakviesti rajono įstaigų vadovai, savivaldybės administracijos darbuotojai.

Nors daugelis, greičiausiai, ne kartą yra girdėjęs kalbant apie tokį lyg ir tiesioginės žalos kraštui nedarantį kariavimo būtą, tačiau apie jo platų mastą, sudėtingumą, gilumą bei įvairias klastas galėjo išgirsti tiesiogiai iš šiuos dalykus gerai žinančios, matančios, esamą padėtį analizuojančios Lietuvos kariuomenės specialistės A.Usienės. Ten šiais dalykais užsiima keletas žmonių. Jie ne tik stebi padėtį, analizuoja ją bei teikia informaciją atitinkamoms žinyboms, bet ir, važinėdami po Lietuvą, kalba apie tai. Žinojimas ir problemos supratimas – tai lyg ir savotiškas atoveiksmis, kuriuo stiprinamas žmonių atsparumas galimoms informacinio karo atakoms.

Kariuomenės specialistė taip pat kalbėjo apie Rusijos ideologines nuostatas, pagal kurias buvusią sovietinę erdvę Rusija supranta kaip savo, kurioje esant „reikalui“ gali ateiti „ginti“ žmones. Pagal jų nuostatas, visi gimę sovietiniais metais ar net carinės Rusijos laikais, yra priskiriami prie „savų“.

A.Usienė pasakojo apie tai, kad priešui labai svarbu įgyti civilių gyventojų pasitikėjimą. Nes be jų palaikymo ir paramos, tiesiogiai kariauti yra sudėtinga. Tam naudojami įvairūs propagandos skleidimo būdai: „draugiškumo“ demonstravimas, kultūrinio bendrumo rodymas, istorijos klastojimas, menkinat mūsų bei kitų šalių praeitį, į pirmą vietą iškeliant Rusiją, kuriant galingos valstybės įvaizdį.

Šiai propagandai skleisti naudojami įvairūs psichologiniai metodai. Vienas aktyviai naudojamų – kalbant apie visiems žinomus dalykus, įterpti keletą melagingų. Kitas būdas – įnešti žmonių galvose sumaišties, paskleisti abejones. Vėliau jas reikia dar didinti – tam gali pasitarnauti įvairios šiuolaikinės komunikacijos priemonės. Kad ir daugelio naudojamas feisbukas. Apie tai bei daugelį kitų dalykų, remdamasis konkrečiais ir žinomais pavyzdžiais, kalbėjo kariuomenės specialistė.

Nors, kaip pastebėjo kažkas iš susirinkusiųjų, šis informacinis karas kol kas yra pralaimimas, tačiau anot A.Usienės tai, kad kuo daugiau gyventojų apie tai žino, jau yra neblogai. Ji taip pat sakė, kad pamažu apie tokio ideologinio – informacinio karo pavojų ima suprasti Europa. O bendrai gintis visuomet veiksmingiau.