Paukštininkystė, kaip ir kitos Lietuvos gyvulininkystės šakos, turi gilias tradicijas. Istoriniai dokumentai liudija, kad jau nuo viduramžių Lietuvos karalių nuostatose dvarų valdytojams minima duoklė vištomis ir kiaušiniais, „kurie paliekami mūsų virtuvėms“. Net vištų prijaukinimas istorikų…
Tęsiame nepriklausomo mitybos ir kulinarijos eksperto Vincento Sako pasakojimą „Senieji Klaipėdos krašto advento, šventųjų kūčių ir Kalėdų valgiai“. I dalis“ yra čia. Lietuvininkų purus žuvies pyragas Advento metu sekmadieniais daugelis lietuvininkų-šišioniškių (Klaipėdos krašto čiabuviai gyventojai),…
Nė viena pasaulio tauta nebeturi, o gal ir niekada neturėjo išskirtinių sakralinių apeiginių, tik šioms gamtos dievybių gerbimo ir garbinimo šventėms gaminamų valgių: Avižienio, Bangpūčio (tinklų metimui), Bičiulių (bitinėjimo) dienai, Bobų vasaros, Bulviakasio dienai, Derliaus…
Tęsinys. Pradžia „Kai kurie Klaipėdos krašto lietuvininkų – šišioniškių kulinarijos paveldo bruožai. II dalis“ čia. Prašmatnios vaišės H.Šojaus dvare Mažai iki šiol žinoma apie minėtose maitinimo vietose siūlytų patiekalų asortimentą. Iškilmingesnių pietų pavyzdžiu galėtų pasitarnauti…
Klaipėdos krašto lietuvininkų – šišioniškių ir Karaliaučiaus krašto lietuvininkų – būrų kulinarijos paveldas mažai žinomas, nes komunistinės Rusijos okupacijos laikais buvo draudžiama domėtis bei tirti Klaipėdos ir Karaliaučiaus krašto istoriją, gyvenimą, vietos gyventojų – čiabuvių…
Pagal mūsų protėvių požiūrį į žmogaus apsuptį gamtoje (lietuviai buvo gamtatikiai, bet ne pagonys ar stabmeldžiai) paukščiai, kaip Dangaus ir Žemės ryšininkai, Žiemos ir Pavasario pranašai buvo ypatingai garbinami. Ir nė vienas metų mėnuo neturi…
Ji galėtų būti rugsėjo 30 dieną, po to, kai visi laukuose baigia kasti antrąja lietuvių duona vadinamas bulves. Apie iš jų gaminamus visuotinai mėgiamus cepelinus, jų istoriją bei keletą jų gamybos receptų mitybos eksperto iš Klaipėdos…
