Rambyno regioninio parko veiklos trisdešimtmetį pažymėjo esminės įstaigos pertvarkos. Ankstesnių metų įvykius, žmones, jų mintis ir nuveiktus darbus, atradimus ir praradimus primins 31 laikraščio ir 22 žurnalo Rambynas numeriai bei juos apžvelgianti straipsnių pavadinimų rodyklė….
Šiųmetė žiema nebuvus palanki Kuršių marių žvejams. Mariose kilo potvyniai, siautėjo audros, nesusidarė saugi ledo danga. Tad žvejų laimikiai buvo menki ir dažnu atveju nuviliantys. Dėl nepalankių oro sąlygų ir Pandemijos suvaržymų, Nidoje neįvyko daugelio…
Keliaudami per Lietuvą, galime stebėti atskiroms vietovėms būdingus gamtinės aplinkos reiškinius, iš arčiau pažinti retesnius augalus ir gyvūnus. Tyrėjams gerai žinomas netolydaus augalijos pasiskirstymo pavyzdys. Pavasarį žydint triskiautėms žibuoklėms, Vidurio-rytų Lietuvoje nuo jų žiedų mėlynuoja…
Paparčiams giminingų augalų – varpenių tyrimai vienija kelias Lietuvos augalų tyrėjų kartas ir skirtingas šiandienos ir istorines Lietuvos ir Vokietijos (Rytų Prūsijos) kultūrines tradicijas. Tad kalbėdami apie augalinio rūbo tyrimų pasiekimus, atsigręžiame į pirmtakų palikimą….
Šilutės miesto 510-ajam gimtadieniui Šilutės želdynuose visa pilnatve atsiskleidžia gražiausi ankstesniųjų sodų ir parkų puošybos kūrėjų sumanymai. Kiekvienų metų birželį gudobelės apsipila sodriai raudonais žiedais. Medeliai pelnė krašto grožybių vardą, mena krašto praeičiai svarbius įvykius…
Krašto bendruomenei svarbūs istorijos įvykiai, asmenybės ir vietos ženklinamos įvairiais būdais, atmintis apie juos puoselėjama proginiuose renginiuose ir švietimo įstaigose, tai svarbi pasakojimo apie kraštą dalis ir pristatant bei gaivinant vietos atmintį. Klaipėdos mieste ir…
Viena iš krašto įžymybių XX a. pr. Rusnės gydytojas A. Kitelis (Arthur Kittel, 1838 – 1926) prisimena, kaip stebėti briedžių į Ventainės mišką vykdavo ekskursijos pakeliui ar iš Karaliaučiaus, Tilžės, Nidos, Kranto, Memel, kur atvykdavo…
Šimtametė elnių ir briedžių apsaugos tradicija Briedžių apsauga Prūsijoje susirūpinta XVIII a., kai daugelyje vidurio Europos vietų išnyko ar tapo reti. Žvėrys nyko dėl brakonieriavimo, ligų, maisto stygiaus, daug jų sumedžiota per karus. 1713 m….
2014 m. sausio 30 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo priimtu nutarimu Nr. N-1 (150) išskirtas penktasis – „Etnografinis Mažosios Lietuvos regionas“. Lietuvos etninės kultūros globos taryba inicijavo visų regionų – tame…
Miesto mūrų sienojuose sugulė vietos ir atvežtinio molio plytos. Dalis rinktinių plytų sudėtos naujos statybos pastatuose, kitur senieji pastatai „parduoti plytoms“ dar nenugriauti, ir pasikeitus aplinkybėms, dūla nežinioje, suversti į duobes. Pamario krašto plytos iki…
Skleidžiant žinias apie pamario kultūrinio gyvenimo atstovą dvarininką Ernst Vilhelmą Berbomą (E. W. Beerbom, 1786-1865) ir Muižės dvarelį (vok. k. Feilenhof), kone kaskart primenama, kad ši vieta vadinta „Mažoji Italija“. Vietovardis lietuvių kalbą buvusiai dvarvietei…
Norintys pažinti savo gyvenamosios vietos praeitį, turime pasinaudoti kiekviena pasitaikiusia galimybe. Juolab, dažname mieste ir gyvenvietėje vyksta žemės kasimo ar aplinkos tvarkymo darbai. Atodangose galime aptikti iškalbingų praeities paliudijimų. Radiniai molio krūvoje 2018 m. gegužės…
Šilutės muziejaus įkūrimo septyniasdešimtmečio minėjimo metus muziejus palydi skelbdamas svarbias naujienas: baigtas tirti XIX a. II pusės gamtos eksponatų rinkinys. Apie zoologines pietų Amerikos retenybes ir jų galimą kilmę jau pranešėme šių metų rugpjūčio 8…
Šilutės Hugo Šojaus muziejaus rinkiniuose yra virš 66 tūkstančių eksponatų. Trijuose skyriuose saugomi H. Scheu giminės ir dvaro istorijos dokumentai ir daiktai, Mažosios Lietuvos etnografijos ir archeologijos pavyzdžiai pakankamai išsamiai tirti Lietuvos ir Vokietijos istorikų…
„Aštuoniuke“ virš bundančio uostamiesčio Ties Kiaulės nugara Klaipėdos miesto pietinėje dalyje orlaivis skrido lygiai 6 valandą ryto. Virš rūškanoje skendinčio miesto (tuo metu būta apie 42 tūkstančiai gyventojų) judėjo mažesniu nei vidutiniu – 88 kilometrai…
